žemsargis

žémsargis (neol.) sm. (1) prievaizdas: Žemsargiai, žandarai, ponai smaugia žmones kap šėtonai Plv. Ir gimnazistas nesibijo kalbėti prigimta kalba, ir ūkininkas … nedrebės atvykus į kaimą žemsargiui VŽ1904,7. | Antys susibruko krūvon, iškėlė galvas ant ištiestų kaklų, it žemsargis taikindamasis kur tarp žmonių uždraustą žinią išgirsti, ir pakėlė triukšmą rš.